LIAUKITĖS VAIKUS AUKLĖTI – PADĖKITE JIEMS AUGTI

Autorius – Nina ir Zariana Nekrasovos
Pavadinimas: Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti: tėvams, mokytojams, psichologams, gydytojams: naujieji vaikai jau atėjo
Leidėjas – Mijalba
Leidimo metai – 2008
Puslapių skaičius – 386
Kam skirta – tėvams, auginantiems vaikus nuo gimimo iki 18 m.
Auklėjimo filosofija – pozityvioji, pagarbioji tėvystė
Ar skaityčiau dar kartą – taip

„Vaikai auga patys. Kaip gėlės. Blaškytis, nervintis, kontroliuoti ir konfliktuoti – kam? Sukurkite palankią aplinką vaikui augti ir vystytis – ir tai bus geriausias auklėjimo metodas”.

Labai paprasta, žaisminga ir lengvai skaitoma knyga apie tėvų ir vaikų santykius, išleista prieš daugiau nei dešimt(!) metų. Autorių nuomone, vaikų nereikia auklėti pagal jokias sudėtingas ir griežtas taisykles. Vaikų mąstymas skiriasi nuo suaugusiųjų, jis tiesiog kitoks, todėl turint tam tikrų žinių, gyvenimas su vaikais pasidaro daug lengvesnis.

Ką tik gimęs mūsų kūdikis mums yra pats nuostabiausias pasaulyje ir mes jį mylime besąlygiškai. Pirmieji sunkumai iškyla tuomet, kai ši besąlygiška meilė tampa kasdienine sąlygiška meile. Kodėl ir kaip tai nutinka? Knygoje aiškiai ir išsamiai aprašytas šis procesas, pateikti patarimai kaip neįkliūti į spąstus tėvams ir kodėl besąlygiška meilė tokia svarbi.

„Žmogus, vaikystėje nepakankamai gavęs šios iracionalios, besąlygiškos meilės, neišmoks deramai mylėti save ir mylėti kitus, neišmoks deramai pasitikėti tiek jį supančiais žmonėmis, tiek ir pačiu savimi.”

Šioje knygoje apžvelgtas ne tik vaikų manipuliavimas, kaip kad įprasta knygose tėvams, bet ir tėvų manipuliavimas vaikų kaltės jausmu. Pripažinkime, jog mes labai dažnai taip pat manipuliuojame… Ir vis dar manome, kad vaiko nuolankumas ir paklusnumas yra didelės vertybės. Autorės tėvus netgi pavadina draudimų automatais. Mes prisidengiame kantrybės trūkumu ir pasirenkame lengvesnį kelią – drausti, o ne mokyti mąstyti ir veikti.

Tačiau, pavyzdžiui, vaikui susirgus, tėvų kantrybė stebuklingai padidėja. Tad pasirodo, kad mūsų kantrybė priklauso nuo mūsų lūkesčių, o ne nuo vaiko elgesio. Be to, dažnai mūsų lūkesčius lemia įvairios programos ir nuostatos, įdiegtos anksti vaikystėje į pasąmonę ir taip nejučia jas perduodame savo vaikams. Maži vaikai įsitikinę, kad jie yra tobuli, o mes vis stengiamės juos „pataisyti”.

Nors esu skaičiusi nemažai knygų apie tėvų ir vaikų santykius, tačiau šioje knygoje radau labai įdomios informacijos apie vaikų amžiaus tarpsnius ir krizes, vystomosi kopėčias, ryšį su aukle, imprintingą, dvidešimt penktą kadrą, prieraišumo tipus ir žaidimus. Žaidimai vaikui yra labai svarbus darbas ir jo negalima trukdyti.

„Primename (tai itin svarbu!): gamta iš anksto yra suplanavusi, ką ir kada vaikas turi veikti, ir tai kas jį traukia, yra ne įgeidis, o jo sielos polėkis.”

Kadangi Nina Nekrasova yra pedagogė, daug metų dirbusi su vaikais mokykloje, buvo įdomu skaityti jos įžvalgas apie vaikus ir mokyklą, joje prikabinamas etiketes. Pasirodo, kad gera atmosfera mokykloje yra ne ką mažiau svarbu, nei puikus akademinis paruošimas.

„Vertinkite vaiką ne „dėl” (dėl sėkmių ir nesėkmių), ne „todėl” (ne todėl, kad jis gerai mokosi), o tiesiog kad jis yra, kad jis unikali ir nepakartojama asmenybė.”

Ir pabaigai, man labai patikusi ištrauka:

„Teisybė yra tokia: iš tikrųjų vaikai mums nieko neprivalo.
Nei pakartoti mūsų kelio, nei realizuoti mūsų neišsipildžiusių svajonių. Jie turi pasirinkimo teisę, ir jų pasirinkimas laisvas. Ir tik tai, ką geriausia mums yra davę tėvai, ką jie darė dėl mūsų, mūsų labui, mes privalome kaupti ir perduoti toliau – kitai kartai, savo vaikams.
O ar jie norės tai pasiimti, ar ne – tegu sprendžia patys.
Skola visuomet atiduodama ne praeityje, o ateityje, jie privalės daug ką padaryti savo vaikams, kaip mes privalome jiems.”

Galinis viršelis

Mano pastabos:

  • Skaitydama kai kuriuos terminus, pasijusdavau, lyg skaityčiau tarybiniais laikais išleistą knygą: sociumas, sekcija, diktatas, bravūra.
  • Kai kurie siūlomi žaidimai pasirodė senamadiški.
  • Kai kuriose vietose autorės prieštarauja pačios sau: pritaria statymui į kampą ir pataria vaiką palikti vieną, kai jis blogai elgiasi.
  • Skyrius apie paauglystę galėjo būti platesnis, juolab vienos iš autorių patirtis tikrai didelė. Pati Nina jau užauginusi du vaikus ir daug metų dirbusi mokykloje, o skyrelis viso labo 24 puslapiai iš 386.

Apie autores:
Mama ir dukra. Nina Nekrasava dviejų vaikų motina, pedagogė metodistė, daugiau nei trisdešimt metų dirbusi su įvairaus amžiaus vaikais, žurnalistė.
Zariana Nekrasova (Zabelina) – žurnalistė, pedagogė.

Išleistos knygos:

  • „Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti”, 2008 m.
  • „Kaip atitraukti vaiką nuo kompiuterio ir ką daryti paskui”, 2008 m.
  • „Be pavojų nuo gimimo iki mokyklos”, 2010 m.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.