PASKUTINĖS DIENOS MOKYKLOJE

Dešimta valanda vakaro, ruošiamės miegoti.
– Ar tiks šita maikė rytoj į mokyklą? – klausia vyresnysis sūnus.
– Tiks, – atsakau guldydama mažąjį į lovą.
– O kokias kelnes?
– Džinsus arba šortus, jei bus karšta. Ar žiūrėjai, kiek karščio bus rytoj?
Neskubėdamas, jis mobilioje programėlėje tikrina orus.
– 29 laipsniai.
– Ojei, tai būtinai šortus, – atsakau aš.
– O kokius? Ar netinka tie, su kuriais aš šiandien maudžiausi?
– Ne, netinka, maudeisi su jais kažin kur ir gali dvokti dumblu. Buvo nupirkti nauji, tamsiai mėlyni, kišenės su užtraukais, va su jais ir eik.

Sūnus žygiuoja į savo kambarį. Girdisi komodos stalčių trinksėjimas. Aš su mažuoju jau lovoje, išjungėme šviesas. Po 5 minučių sūnus tyliai įslenka į kambarį ir sušnibdžda:
– Ar šiti? – ir prietemoje pamosikuoja sportiniais futbolo šortais.
– Ne, gi sakiau, mėlyni, kišenės su užtrauktukais, kodėl iš anksto negalėjai susiruošti, o ne paskutinę akimirką? Kažkada juos mačiau pirmame stalčiuje! – pamokslauju aš pašnibždomis.

Vėl iš sūnaus kambario girdisi ieškojimo garsai, kokias geras dešimt minučių. Į mano kantrybės taurę kapsi paskutiniai lašai. Įskrieju į sūnaus kambarį ir išverčiu visus rūbus iš komodos ant žemės, surandu šortus, iškeliu į viršų kaip pergalės vėliavą ir sušunku:
– Ar nesakiau, kad jie pirmame stalčiuje? Susitvarkyti reikia, tada viską rasi! Ir anksčiau susiruošti, o ne 11 valandą vakaro!

Laimė, kad žindau mažąjį ir visa tai tik mano vaizduotės vaisius. Vėl išgirstu šnabždesį prie lovos:
– Neradau, radau tik šituos – ir sūnaus rankose išvystu daugiau nei prieš metus dingusius senus maudymosi šortus.
– Tada nebežinau, dėl dievo meilės, juk turi jie kažkur būti, patikrink dar paskutiniame stalčiuje, betvarkė visur, todėl ir nerandi. – šnypščiu kaip gyvatė.
Po kelių minučių pagaliau šortai buvo rasti. Pusę vienuoliktos namuose įsivyravo tyla ir ramybė.
– Labanakt, mama.
– Labanakt, sūnau.

Per tryliką metų mano motinystės stažo, man vis dar didžiausia mįslė išlieka, kodėl atsigulus miegoti kas nors būtinai dingsta. Ir, aišku, mano vaikas čia visiškai nekaltas. Kalta Švietimo ministerija, tai ji prailgino mokslo metus ir per karščius neįmanoma į mokyklą eiti su uniforma, todėl tenka ieškoti šortų. Naktimis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.